Kaip duomenų vizualizacija naudinga švietimui

Šiuolaikinis ugdymas išgyvena augantį poreikį tiek naujoms pedagoginėms technologijoms, kuriose naudojami efektyvūs reprodukcijos panaudojimo metodai, tiek šiai technologijai priskirtų tyrimų, skirtų produktyviam, į asmenybę orientuotam, atviram kūrybiškumui ugdymo procesui įgyvendinti.

Kaip išspręsti mokymo metodo stiprinimo problemą kartu su kitomis priemonėmis, įskaitant psichologinių reprezentacijų vizualizavimo filosofiją, psichologinę vizualizaciją, pedagoginį pasirengimą profesionaliam vizualizacijos naudojimui ugdymo procese, siekiant sustiprinti vizualinę kultūrą ar vizualizacijos programas.

Vizualizacija – tai bet koks būdas užtikrinti tikrovės stebimumą, o vizualizacijos rezultatu ar vizualiniu modeliu – bet kokia vizualiai suvokiama struktūra, imituojanti pažinimo objekto esmę. Norint vizualizuoti duomenis, pirmiausia svarbu juos tinkamai suformatuoti. Jei negalite to padaryti, visada galite kreiptis į internetines rašymo platformas, pvz Pro popieriai , ir tai padaryti už jus profesionalūs rašytojai.

Aktyvus informacinių ir telekomunikacinių technologijų naudojimas mokymosi procese leidžia pereiti nuo pasyvaus mokomosios medžiagos suvokimo prie aktyvaus, sąmoningo žinių įsisavinimo. Padidėjusi moksleivių ugdomosios veiklos motyvacija veikiau siejama ne su pačiu informatikos dalyku, o su kompiuterinių technologijų naudojimu.

Jie suteikia unikalią galimybę įgyvendinti principą „mokymasis su aistra“. Viena iš veiksmingų mokymosi stiprinimo technologijų yra edukacinės informacijos vizualizavimo metodas, kurio edukacinė vertė yra gana didelė ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Kas yra vizualizacija?

Turinys

• Kodėl mums reikalinga duomenų vizualizacija?
  • Kas yra vizualinis modelis?
  • Kodėl mums to reikia švietime?
• Vizualizacijos technikos ugdymo procese
• Paskutinės mintys

Kodėl mums reikalinga duomenų vizualizacija?

Vizualizacija veikia kaip tarpinė grandis tarp mokomosios medžiagos ir mokymo rezultato, kaip savotiškas epistemologinis mechanizmas, leidžiantis „sutrumpinti“ pažinimo procesą, išvalyti jį nuo smulkmenų ir taip optimizuoti. Vizualizacija suteikia žinių sintezę, leidžia netiesiogiai ir vizualiai reprezentuoti tiriamus reiškinius tose srityse, kuriose tiesioginis vizualinis suvokimas yra sunkus ar net neįmanomas.

Susidomėjimą vizualizacija diktuoja visa žmogaus veiklos raidos eiga, praktika plačiąja to žodžio prasme, informacijos srauto padidėjimas, kuriam plėtoti tradiciniai metodai ir priemonės tampa netinkami, gremėzdiški.

Tolesniam informacijos kaupimui, įsisavinimui, saugojimui, apdorojimui ir perdavimui visose žmogaus veiklos srityse reikalingos naujos, kompaktiškos, mobilios priemonės, atspindinčios objektyvų pasaulį subjekto galvoje. Vizualizacija yra viena iš šių priemonių.

Kompaktiškesnių ir efektyvesnių mokymo priemonių poreikis tampa vienu svarbiausių visuomenės, kuriai reikia sistemingų žinių, uždavinių.

Kas yra vizualinis modelis?

Atlikus analizę prieita prie išvados, kad vizualinis modelis yra tam tikro žinių, įskaitant teorinių, formavimosi etapo rezultatas, matoma forma išreiškia savo rezultatus, atskleidžia trūkumus ir prieštaravimus, padeda ieškoti būdų, kaip gilinti supratimą ir atlikti tolesnius tyrimus. Kaip matoma vizualizacija vizualizuojami ne tik suvokimo vaizdai, bet ir idėjos, mintys, teorinės konstrukcijos. Vizualizacija leidžia lengviau įveikti priešpriešą tarp reiškinio ir esmės.

Kodėl mums to reikia švietime?

Kalbant apie ugdymo procesą, sprendžiami būsimų specialistų metodinio rengimo klausimai, siekiant suformuoti jų pasirengimą efektyviai spręsti pedagogines problemas, naudojant ugdymo žinių struktūrizavimo, tankinimo, vizualizavimo metodus, taip pat ir multimedijos pagalba, gebant efektyviai pateikti mokomąją medžiagą su jos sisteminės asimiliacijos sąlyga.

Jokios žinios negali pretenduoti į mokslinio pobūdžio statusą be vizualinių modelių. Matomumo metodika turėtų tapti neatsiejama mokytojų mokymo proceso dalimi.

Vizualizacijos technikos ugdymo procese

• Laiko juosta

Iš esmės tai yra taip, kaip skamba. Tai laiko juosta, tiesi linija, kurioje chronologine tvarka vaizduojami įvykiai. Laiko juostos ar juostelės naudojamos dirbant su biografijomis ar rašytojo kūryba, taip pat formuojant mokinių sisteminį vaizdą apie istorinius procesus. Kita laiko juostų naudojimo sritis yra projektų valdymas. Projekto veiklų laiko juostos padeda dalyviams pažymėti ir pamatyti projekto įgyvendinimo etapus, jo užbaigimo laiką.

• Minčių žemėlapis

Tai grafinis būdas pateikti idėjas, sąvokas, informaciją žemėlapio, susidedančio iš pagrindinių ir antraeilių temų, forma. Tai yra, tai įrankis idėjoms struktūrizuoti, savo laikui planuoti, dideliems informacijos kiekiams įsiminti, smegenų šturmui.

• Rašymas

Tai informacijos vizualizavimas naudojant grafinius simbolius, kurie paprastai ir atspindi jos turinį bei vidinius ryšius. Rašymo techniką išrado britų menininkas Andrew Parkas. Rašymo spektaklis – tai visų pirma menas sakytinę kalbą „skrendant“ palydėti piešiniais flomasteriu ant lentos (ar popieriaus lapo).

Paprastai iliustruojami pagrindiniai istorijos taškai ir santykiai tarp jų. Ryškių vaizdų kūrimas klausytojui sukelia vizualines asociacijas su sakytine kalba, o tai užtikrina aukštą informacijos įsisavinimo procentą.

• Infografika

Tai grafinis informacijos, duomenų ir žinių pateikimo būdas. Pagrindiniai infografikos principai – turinys, prasmė, suvokimo lengvumas, alegoriškumas. Kuriant infografiką galima naudoti lenteles, diagramas, grafinius elementus. Infografika švietime nėra naujas reiškinys. Juk mokomosios infografikos pavyzdžiais galima vadinti gerai iliustruotas lenteles pamokų ir žemėlapių puslapiuose.

Paskutinės mintys

Vizualizacija mokyme leidžia išspręsti daugybę pedagoginių užduočių: mokymosi intensyvinimo užtikrinimą, ugdomosios ir pažintinės veiklos stiprinimą, kritinio ir vizualinio mąstymo formavimą ir ugdymą, vizualinį suvokimą, vaizdinį žinių ir ugdomųjų veiksmų atvaizdavimą, žinių perdavimą modelio atpažinimas, vizualinio raštingumo ir vizualinės kultūros didinimas...

Metodiškai kompetentingas požiūris į vizualizaciją užtikrina ir palaiko mokinio perėjimą į aukštesnį pažintinės veiklos lygį, skatina kūrybišką požiūrį. Šiuolaikinės technologijos leidžia spręsti švietimo informacijos perdavimo (telekomunikacijos, nuotolinis mokymas ir kt.), įgūdžių formavimo (kompiuterinės virtualios dirbtuvės ir simuliatoriai ir kt.), automatizuoto žinių valdymo problemas.